Puikūs atsiliepimai apie paskaitą “Kaip padėti vaikui išvengti patyčių?“
Patyčių problema labai aktuali. Kaip tinkamai reaguoti ir ką pasakyti vaikams patiriantiems patyčias, ką patarti tėvams, kai tyčiojamasi iš jų vaikų? Visais šiais klausimais kalbėjome su koučere ir 30 pedagoginio darbo metų patirties turinčia, Vida Daukšiene, seminare „Kaip padėti vaikui išvengti patyčių“.
Į seminarą susirinko Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro mokinių tėvai ir mokytojai. Pirmasis klausimas, kuris nuskambėjo salėje – „Ar jums kada nors teko patirti patyčias?“ Tėvai nedrąsiai atsakė, arba bandė prisiminti patyčių atvejus. Paskaitos tikslas – skatinti tėvus daugiau dėmesio skirti bendravimui su savo vaikais. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikams per dieną skiriamos vos 7 minutės. Dėl to vaikams trūksta socialinių ir emocinių įgūdžių. Vaikai priversti gyventi nuolatiniame visuomenės virsme, todėl ieško stabilaus suaugusiojo pavyzdžio, idealo, į kurį remtųsi visuomenės vertybės. Vida Daukšienė pabrėžia, kad pirmais pavyzdys į kokį žiūri vaikas yra jo šeima.Vaikai yra labai smalsūs, nepaprastai aktyvūs, geba lanksčiai įsisavinti naujus tinkamai formuojamus įgūdžius, nes tuo ką įgijo, naudosis visą gyvenimą. Būtina atkreipti dėmesį kokį pavyzdį rodome vaikams namuose, nes iš čia vaikas atsineša savo „bagažą“.
Ką daryti jei vaikas patiria patyčias mokykloje? Vida Daukšienė pabrėžia – „Reikia keisti save! Vaikas turi matyti pavyzdį“. Tėvai nebeturi laiko, dažnai nesuvokia, savo, mokyklos ir mokytojo atsakomybės, taip pat neturi specialių žinių, yra pasimetę ir jaučiasi nelaimingi. Vaikai matydami tokią tėvų padėtį supranta, kad būti nelaimingam yra natūralu. Todėl reikia pažiūrėti į save ir suprasti, kad pirmiausia turite padaryti pasikeitimus savo gyvenime.
Vaikai mano, kad jei visai nerūpi savo tėvams, todėl darosi uždaresni. Tėvų skyrybos, emigracija ir kitokios šeimyninės problemos vaikų psichiką labai stipriai paveikia, bet V. Daukšienė sako, kad išeitis ir šioje situacijoje yra: leiskime vaikams mylėti savo tėvus, kalbėkime apie juos gerai, net išsiskyrus, parodykime, kad santykiai ir po skyrybų neatšąla vardan vaiko gerovės. Tėvai turi rodyti, kad vaikas jiems yra svarbiausias ir mylimas nepaisant visko. Meilė tai dalykas, kurio negalima atimti iš vaiko. V. Daukšienė pastebi, kad pasaulyje galima atsisakyti visko, bet savo vaiko – niekada.
Visi tėvai nori, kad jų vaikui sektųsi, todėl spaudžia vaiką toje srityje, kuri mano esanti jam geriausia. Deja ne viskam vaikas gali būti gabus vienodai. Dažniausi vieni dalykai jam sekasi geriau nei kiti ir tai nėra staigmena. Vaiko gabumai yra paveldimi genetiškai, todėl laiku pastebėjus vaiko talentus ir tinkamai juos puoselėjant, galima užauginti savimi pasitikintį ir laimingą žmogų. Visiškai nesvarbu ar vaikas bus puikus verslininkas, jei jis kiekvieną dieną jausis nelaimingas ir nemylės gyvenimo. Vaikų gabumai paveldimi gentiškai, todėl jei šeimoje nėra muzikanto, didelė tikimybė, kad ir vaikas muzikantu staiga netaps.
Paskaitos metu atkreipiamas dėmesys į savęs nuvertinimo ženklus, kuriuos turi pastebėti tėvai ir pedagogai. Tai perdėtas susirūpinimas dėl pripažinimo, noras visiems viską dovanoti, įvairūs bendravimo sunkumai, kaip vengimas ginti save, skundimas ir panašiai. Savęs nuvertinimo ženklai signalizuoja apie žemą savivertę, kuri tampa pretekstu priekabiavimui ir užgauliojimui. Pastebėję tokius ženklus tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti savo vaikui, bendraudami su juo ir stengdamiesi sukurti pasitikėjimo savimi aplinką. Trečdalis mergaičių ir tiek pat berniukų Lietuvoje patiria įvairias paryčiais.
V. Daukšienė pabrėžia, kad tik veiksmai, o ne mąstymas keičia gyvenimą. Norint būti sėkmingu, reikia elgtis kaip sėkmingi žmonės. Formuoti sėkmingų žmonių įpročius, tokius kaip komplimentų sakymas, dėkingumas, kitų žmoniųindėlio į savo darbą pripažinimas, atsakomybės už nesėkmes prisiėmimas, atleidimas ir panašiai. Vaikai yra mūsų veidrodžiai, todėl elkimės kaip sėkmingi žmonės ir mūsų vaikams bus lengviau sėkmingais tapti. Padėkime vaikams formuoti tinkamus įpročius, atkreipkime į juos dėmesį ir daugiau su jais bendraukime. Tada vaikai jaus tėvų meilę ir paramą.
Jei laiko nėra, o vaikas nori pasikalbėti apie savo problemas, visuomet jis gali paskambinti nemokamu telefonu
8 800 11111
Šis pagalbos telefonas – anoniminis, nereikės prisistatyti, pasakyti kur gyvenate.
Autorius: Sandra Bradauskienė